Laiko ratas nenumaldomai riedėdamas atnešė Sekminių šventę į mūsų kiemą. Gaspadinė (mokytoja Vilija Ruseckienė) nuotaikingai kvietė švęsti, linksmiems būti, šypsotis, dainuoti, šokti… Šventės pramogos buvo įvairios ir džiaugsmingos.
Palaikydami iniciatyvą „Kas kap moka, tas tep…“, „Ežiukų“, „Bitučių“, „Voveriukų“, „Drugelių“ grupių vaikai visiems dovanojo dvi dzūkiškas dainas „Kas ty girioj subraškėj?“ ir „Motula mano“ (paruošė meninio ugdymo pedagogė Lina Miklaševičienė), o priešmokyklinukė Kotryna Rimašauskaitė paporino pasakaitę „Kap Dzievas akis dalino“ (ruošė mokytoja Tamara Cibulskienė). Dainų ir ratelių pynę dovanojo šventės viešnios – etnografinis ansamblis „Šilagėlės“: grožėjomės dzūkiškos tarmės ciksėjimu, dainų skambesiu, ratelių smagumu, autentiškų tautinių drabužių raštais ir tikru nuoširdumu „nuok dūšios“. O paskui „Šilagėlės“ močiučių ir tetukių vaikai ilgai nepaleido, linksminosi drauge, savo kiemą aprodė, glaudėsi ir kalbėjo kalbėjo…Gražu: kelios kartos surado bendrystę. Nuo seno per Sekmines buvo garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai.
Puoselėdami šiuos papročius, nusilenkėme beržui, jo kamienus edukacinėje erdvėje „Beržų alėja“ papuošėme vaikų pagamintomis juostomis iš antrinių žaliavų (palaikėme ir tvarumo iniciatyvą). O edukacinėje erdvėje „Akmenukų upė“ atsirado daug naujų spalvotų įvairaus dydžio akmenukų, kuriuos dekoravo vaikai, jų šeimos nariai. O kiek džiaugsmo, žaismės ir atradimų vaikai (ir ne tik) patyrė edukacinėje erdvėje „Ar matei ganykloj karvę?“, kur „ganėsi“ daug grupėse ir šeimose „užaugintų“ karvučių, papuoštų žolynų ir beržo vainikais. Labai norėjosi visiems prie jų prisiliesti, paglostyti, apžiūrėti, ant šieno ryšulio atsisėsti ir šienuko į ėdžias prikrauti (už pagamintas ėdžias dėkojam tėčiui Redui Saulevičiui). Edukacinėje erdvėje „Pojūčių kiemelis“, atsigulę ant divonų, įsitaisę ant meniškų kėdučių žiūrėjome „Debesų kiną“ – plaukiantis įdomybių vaizdas, grožėjomės molinukais.
Daug sportinio entuziazmo ir geros nuotaikos visi patyrė etnosporto erdvėje: su lazda ridenom rąstą, šokinėjom per medžio ripkas, ridenom jas, į „kašikus“ mėtėm kankorėžius ir kaštonus (žaidėm krepšinį kitaip), vijom virvę, „žvejojom“ geldoje (fizinio ugdymo pedagogė Ingrida Mažeikienė). Buvo dar puiki galimybė pasisupti ant sūpynių, sūpuoklių, arkliukų.
O kiek smagumo visi patyrė…, valgydami piemenėlių kiaušinienę – „paucienę“: lauke, įsitaisius ant divono, pievutėje, skambant linksmai liaudiškai muzikai, pučiant gaiviam vėjeliui, šildant saulei. Fantastika… Už tokią smagią ir skanią iniciatyvą ačiū maitinimo organizavimo specialistei Jolitai Orliukienei ir šaunioms virėjoms.
Šventėje apsilankė ir kaimyninio lopšelio-darželio „Linelis“ vaikai ir darbuotojos. Svečias į namus – laimė į namus. Šurmuliavome, paminėjome Dzūkijos (Dainavos) metus, dar labiau pažinome etnokultūrą, tautos tradicijas ir papročius. Džiaugiamės, kad pirmą kartą organizavome, šventėme Sekmines ir kiekvienas savaip patyrėme džiugesį.
Šventę organizavo etnokultūrinio ir gamtamokslinio ugdymo renginių planavimo ir organizavimo grupės, bendradarbiaudamos su visa įstaigos bendruomene.
Elena Ramanauskienė, ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja
