Kai ateina rudens metas, gamta pasipuošia pačiomis gražiausiomis spalvomis, bet ir tamsa vis gilėja. Mūsų visa bendruomenė puikiai žino, kad lapkričio 11-oji, Šv. Martyno diena – paskutinė rudens šventė. Pakviesti etnokultūrinių renginių planavimo ir organizavimo darbo grupės veikti, visą savaitę įsitraukėm į įvairias veiklas. Ugdytiniai visose grupėse drauge su mokytojomis, mokytojų padėjėjomis kalbėjo apie Šv. Martyno dienos tradicijas, papročius, tamsos ir šviesos dermę, gerumą, mokėsi dainą, žaidė autentiškus ratelius, žaidimus, kūrė šešėlių teatrą, eksperimentavo, piešė, aplikavo ir gamino žibintus. Šeimų kūrybinėse dirbtuvėse kartu su tėveliais vaikai taip pat pasigamino žibintus. Džiugina tai, kad žibintų gamybai buvo panaudotos antrinės medžiagos – mums labai svarbus tvarumas. O penktadienio vakarą lopšelio-darželio languose, visose erdvėse sužibo žiburėliai. Vaikai, darbuotojai, tėveliai džiaugėsi buvimu drauge, šmaikštavo su Martynu (mokytoja Laimutė), šoko ratelį „Oi, tu Martynai“. Ir pasklido žibintų švieselės po visą Vidzgirio mikrorajoną, aidėjo vaikiškas juokas… Pasiuntėm visiems žinutę, kad bet kokią tamsą nugali šviesa: „Oi, žiba žiburėlis//Kad dar ilgai širdelėj šviestų“.
Elena Ramanauskienė, ikimokyklinio ugdymo vyresnioji mokytoja
